Pirmiausia peržiūriu etiketes ir susikuriu aiškias skalbimo taisykles trims grupėms: kasdieniams, sportiniams ir ypatingesnių audinių drabužiams. Jei ženklinimas neaiškus, renkuosi švelnesnį režimą ir žemesnę temperatūrą. Taip sumažinu riziką susitraukimui, blukimui ir formos praradimui.
Antras žingsnis – rūšiavimas ne tik pagal spalvą, bet ir pagal audinio tipą bei svorį. Džinsus ir storus laisvalaikio kostiumus skalbiu atskirai nuo plonesnių suknelių ar marškinių, kad nebūtų trinties žymių. Tamsius naujus drabužius pirmus kartus skalbiu atskirai, kad neperduotų dažo.
Trečia – teisinga dėmių taktika dar prieš skalbimą. Dėmę apdoroju iš vidinės pusės ir pirmiausia išbandau priemonę mažiau matomoje vietoje, ypač ant vilnos ar švelnių sintetinių audinių. Karšto vandens vengiu, nes jis dažnai „užfiksuoja“ dėmę ir vėliau ją pašalinti sunkiau.
Ketvirtas žingsnis – saikingas skalbiklio kiekis ir tinkama programa. Per daug priemonės palieka apnašas, dėl kurių sportinė apranga treniruotėms gali pradėti kaupti kvapą, o tamsūs audiniai atrodyti papilkėję. Jei yra galimybė, įjungiu papildomą skalavimą, ypač vaikų drabužiams mokyklai ir jautresniems audiniams.
Penktas – džiovinimas, kuris dažnai sugadina drabužius labiau nei skalbimas. Megztinius ir dalį suknelių džiovinu paguldžius, kad neišsitampytų, o striukes rudeniui ir žiemai džiovinu gerai išskleidus, kad nesusiformuotų klostės. Jei naudoju džiovyklę, renkuosi žemą temperatūrą ir išimu dar šiek tiek drėgnus, kad mažiau glamžytųsi.
Šeštas žingsnis – lyginimas ir garinimas pagal audinį, o ne „iš įpročio“. Sintetikai dažnai pakanka garų per atstumą, o tiesioginis karštis gali palikti blizgesį ar net išlydyti pluoštą. Džinsus lyginu iš vidaus arba visai nelyginu, o formą atgaivinu pakabinus vonioje, kai trumpai bėga šiltas vanduo.
Septintas – protingas derinimas pradedant nuo bazės: siluetas, spalva, paskirtis. Jei renkuosi džinsus įvairiems siluetams, pirmiausia pasitikrinu kelnių liemens aukštį ir kojų plotį su pasirinktais batais, kad proporcijos atrodytų tvarkingai. Moteriškas sukneles kasdienai derinu su vienu akcentu – arba ryškesniu aksesuaru, arba įdomesne striuke, bet ne abiem iš karto.
Aštuntas – aksesuarai kasdieniam įvaizdžiui, kurie dažnai „sugadina“ bendrą vaizdą, kai jų per daug. Laikausi taisyklės: vienas dominuojantis elementas (rankinė, diržas arba papuošalas) ir du neutralūs. Taip apranga atrodo apgalvota, net jei dėviu paprastą laisvalaikio kostiumą namams ar minimalistinį biuro komplektą.
Devintas – patogūs batai kasdienai ir jų santykis su drabužių ilgiu. Prie platesnių kelnių ar ilgesnių sijonų renkuosi avalynę, kuri vizualiai „neužlaužia“ silueto, o prie siauresnių džinsų tinka masyvesni sportbačiai ar aulinukai. Batus prižiūriu iškart po avėjimo: nuvalau, išvėdinu ir naudoju formą palaikančius įdėklus.
Dešimtas – dydžių ir pirkinių tikrinimas dar parduotuvėje, kad vėliau nereikėtų „taisymų“ netinkama priežiūra. Pasinaudoju drabužių dydžių gidu ir pasimatuoju su apatiniais bei batais, su kuriais realiai dėvėsiu, ypač darbo aprangai biurui. Galiausiai renkuosi tvarius drabužių pasirinkimus: geresnė sudėtis ir siuvimas dažnai reiškia mažiau kaprizingą priežiūrą ir ilgesnį dėvėjimą.